Turgus-stotis

Liūdesys ir džiaugsmas, beviltiškumas ir viltis kaitaliojasi Mašos Traub romanuose, apysakose ir pasakojimuose, kurie puikiai debiutavo 2007 metais prasmingu ir nuoširdžiu romanu „Susirenkime, mes išvykstame“. Po to pasirodė dar daug knygų, homeriškai linksmų ir širdį veriančių liūdnų. Pagal kai kurias iš jų – „Pirmokėlio mamos dienoraštį“ ir „Namuką pietuose“ – buvo sukurti meno filmai.

Naujoje knygoje „Turgus-stotis“ Maša Traub rūpestingai surenka prisiminimų šukes per kvapus ir skonius Europos turguje ir dulkino „turgus-stotį“ osėtino kaimo. Tai nostalgija, šilta proza apie tai, kaip maistas, kvapai ir atsitiktinės pažintys tampa žmogaus laimės receptais.

„Ši knyga buvo rašoma taip lengvai, tarsi aš įprastai viriau sriubą pietums. „Turgus“, kaip jį vadinome mano kaimo vaikystėje, arba „rinka“, kaip vadino jį miestuose, – mano mėgstama vieta ir mano mėgstama tema. Kvapai, skoniai, pokalbiai, atsitiktinės pažintys – visos likimai ir ilgametražiai siužetai prabėga prieš akis tuo metu, kol renki mėsą ar pomidorus. Tai vieta su ypatingais ritualais, elgesio taisyklėmis, savo ypatinga kalba. Atsitiktinė pirkinių gali virsti draugyste daugelį metų arba tiesiog pakelti nuotaiką visai dienai. O stotis, ta, dar iš mano vaikystės, besiribojanti su rinka, – tai patys šilčiausi prisiminimai, kurių negaliu ir nenoriu atsikratyti. Taip ir vadinamas „turgus-stotis“.