Atsiminimai apie matytą ir girdėtą

Jevlalia Pavlovna Kazanovič (1885–1942) stojo prie Puškino namo, kuriame nuo 1911 metų užsiėmė medžiagų katalogavimu, dirbo bibliotekininko, knygų rinkinių saugotojo padėjėjo, o vėliau – mokslo darbuotojo pareigose. Publikuojamuose dienoraščiuose, kurie apima laikotarpį nuo 1912 iki 1923 metų, Kazanovič skiria daug dėmesio ne tik Puškino namui, bet ir Peterburgo aukštosioms moterų (Bestuževos) kursams, kuriuos baigė 1913 metais. Ji rašo apie žinomus rašytojus ir literatūrologus, su kuriais jai teko susipažinti ir bendrauti (A. A. Blok, F. K. Soločub, N. A. Kotliarevskij, I. A. Šliapkin, B. L. Modzalievskij ir daugelis kitų) bei žymius menininkus A. E. Jakovlevą ir V. I. Šuchajevą. Kazanovič galėjo apie save pasakyti mylimos Tiutčevo žodžiais: „Palaimintasis, kas aplankė šį pasaulį savo lemtingomis akimirkomis…“; lūžio istorijos įvykiai atsispindėjo dienoraščiuose aprašant kasdienį gyvenimą, fiksuotu atidaus stebėtojo.