Procesas

Franzas Kafka (1883—1924) — vienas iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, vokiečių kalbos literatūros klasikas ir pagrindinė modernizmo figūra. Jo proza atpažįstama dėl gąsdinančio aiškumo stiliaus, kuriame absoliuti kalbos tikslumas derinamas su nerimo, absurdo ir svetimumo atmosfera. Kafka naujomis formomis apmąsto fundamentalius žmogaus egzistavimo klausimus — kaltę, valdžią, bejėgiškumą, vienatvę ir nepermatomų sistemų neaiškumą. Jo tekstai, turintys išorinį paprastumą, atskleidžia gilius psichologinius ir filosofinius sluoksnius, o jo sukurti įvykiai tapo bendriniais: „kafkiškas“ dabar reiškia žmogaus susidūrimą su irracionaliomis, nesuvokiamomis jėgomis.

Kuo daugiau Jozefas K., prieš kurį vyksta absurdiškas procesas, stengiasi išsiaiškinti savo neįvardytą kaltę ir gintis, tuo giliau jis skęsta į košmariškus neaiškaus valstybės mechanizmo labirintus. Teismo nesąmoningumas, apgyvendintas senų namų palėpėse, sunaikina jo iškilmingą griežtumą ir griežtą racionalumą. Groteskiškas komizmas virsta beprasmė tragedija. Tragedija, kurioje žmogaus likimą kontroliuoja biurokratinė sistema.