Navadvipa-dhama mahātmyā

Šis kūrinys Šrilos Bhaktivinodos Thakuro, išskirtinio mąstytojo, teologo, poeto ir visuomenės veikėjo iš Vakarų Bengalijos, yra ne filosofinis, o meninis kūrinys. Jis aprašo įvykius, kuriuos Šrila Bhaktivinoda patyrė kaip dvasinį atskleidimą: pasakojimą apie Šrilos Jivos Gosvamio ir Šri Nityanandos Prabhu kelionę po vietas, susijusias su Šri Čaitanyos Mahāprabhu veikla. Šios kelionės metu Nityananda Prabhu pasakoja apie šventųjų vietų, esančių devyniuose Dhamos salose, prasmę, su jomis susijusius įvykius ir svarbias filosofines idėjas, ant kurių grindžiamas gaudijų vaišnavizmo mokymas. Antroje šios knygos dalyje, pavadintoje «Šri Navadvipa bhava-taranga», atskleidžiamos labai svarbios ezoterinės tiesos, todėl jos supratimas bus labai sunkus neparuoštam skaitytojui. Rekomenduoti ją galima tik tiems, kurie ilgai ir giliai studijuoja gaudijų vaišnavizmą. Sunku pervertinti šios knygos istorinę reikšmę formuojant ir plėtojant gaudijų vaišnavizmo mokymą.