Gyvsidabris

O ne, aš nepanaši į baladės heroję. Man tenka vogti, kad aš ir mano brolis neišmirštume iš bado. Ir žudyti, kitaip mane nužudys. Pasakysiu atvirai, aš puikiai tai moku – juk aš vis dar gyva. Čia, po karštomis Sidabrinio miesto saulėmis, kur vargšai kovoja dėl stiklinės vandens, o nemirtinga karalienė be jokių abejonių nukariauja bet ką, tai jau primena stebuklą. Dar girdžiu metalų šnabždesį, ir toks paslaptis gali man kainuoti gyvybę: bet kokia magija mūsų mieste yra draudžiama. Bet net ir pačiose sunkiausiose aplinkybėse neverta atsisakyti vilties, tiesa?
Kai man pasitaikė proga viską pakeisti – aš rizikavau. Ir būtinai būtume žuvusi, jei ne jis. Kengūra. Pirmą kartą jį pamačiau, nusprendžiau, kad jis yra Mirtis.
Bet viskas pasirodė šiek tiek kitaip.