Kūno mokykla

Taeko, Tokijo ateljė savininkė, — sėkminga, savimi pasitikinti, gerovę pasiekusi moteris. Jai trisdešimt devyni metai, už nugaros turi išsiskyrimą, mados mylėtojos stovi eilėmis, kartą per mėnesį ji susitinka su draugėmis, kad pasidalintų pasakojimais apie dabartinius nuotykius, įskaitant romantiškus — ne svaiginančius, bet įdomius. Taeko sukasi aukštuosiuose sluoksniuose — nuobodžiuose, išdidžiuose, veidmainiškuose, bet įprastuose. O vieną nuostabią dieną ji iki ausų įsimyli dvidešimtmečio barmeną, cinišką gražuolį be pinigų kišenėje, bet su ambicijomis, ir jos sutvarkytas gyvenimas ima verstis...
Yukio Mishima (1925–1970) — XX amžiaus literatūros žvaigždė, labiausiai pasaulyje skaitomas japoniškas autorius, turintis žavingą talentą, išsiskyręs tiek savo darbais, apimančiais plačią įvairovę ir žanrų (romanai, pjesės, pasakojimai, ese), tiek šokiruojančia biografija (kūno kulto obsesija, ekstremalios dešinės politinės pažiūros, hara-kiri po nesėkmingo monarchistinio perversmo bandymo). Mishima — jautrus psichologas, o jo „Kūno mokykla“, romanas apie stiprią moterį, įkalintą stiprios aistros, puikiai ekranizuotas Benoît Jacquot su Isabelle Huppert pagrindiniame vaidmenyje, — akivaizdus to įrodymas. Tai istorija apie tai, kad moterų draugystė stipresnė už bet kokius vyrų įžadus, meilė nesiskiria nuo kovos dėl valdžios, o klausimas tik tas, kas sugebės išlaikyti save ir išeiti kaip nugalėtojas finale.