Japonijos imperijos širdis: Tų, kurie buvo pamiršti, istorijos

Valstybių ir galingų jūrų valstybių kūrimas niekada neprogresuoja be pasekmių jų žmonėms. Imperija, nušluojanti viską savo kelyje, paklūsta, ištrina leidžiamų ribas, pamiršta nepatogius faktus. Tačiau visuomet atsiranda tų, kurie nenori žengti kartu su šiuo negailestingu užkariavimo maršu, — ir kaip bausmę atsiduria istorijos pakraštyje, netekę ne tik asmeninės laisvės, bet ir galimybės būti išgirstiems. Jų kūnai virsta įrankiu, o gimtosios žemės — į šuolį, skirtą metropolijos autoritetui ir negailestingam gamtos išteklių išnaudojimui įtvirtinti.

XX amžiaus pirmoji pusė Japonijoje, apsėsta grandiozinių imperinių ambicijų ir vykdanti agresyvią eksponentinę politiką Rytų Azijoje, — tai ryškus to patvirtinimas. Wendy Matsumura kelia tikslą sugrąžinti balsus tiems, kurie buvo pamiršti jos tamsioje praeityje: Korėjos ir Okinavos gyventojams, priverstinai perkeltoms ir persekiojamoms; kaimiečių moterims, netekusioms rinkimų teisės ir kūno autonomijos; burakuminams — buvusiems nepaliestiesiems, kurie ir po savo pažeminančio teisinio statuso atšaukimo toliau susidurdavo su diskriminacija. Šioje knygoje skaudūs asmeniniai liudijimai ir ankščiau neskelbtų archyvinių dokumentų medžiaga derinasi su giliu istoriniu analize, pagrįstu naujausiais pokolonijinės teorijos pasiekimais.