Klasta melas

Turėjau planą, kaip pabėgti iš draugų zonos. Pirmas žingsnis: įsliūkinti į Rido kambarį. Antras žingsnis: praleisti naktį su juo. Bet kai įsijungė šviesa, pamačiau ne gerai pažįstamas mėlynas akis, o tamsias, piktas ir demonų pilnas. Ir jos priklausė Rido broliui, kuris buvo gerokai vyresnis už mane. Po ketverių metų Nešas Preskotas jau nebuvo piktas tarnų sūnus. O aš nebuvau mylima miesto princesė. Savo dvidešimt dvejose metų aš esu be pinigų ir ieškau darbo. O jis, sulaukęs trisdešimt dviejų, tapo milijardieriumi ir trokšta keršto. Kam rūpi, kad mano šeima sugriovė jo šeimą? Kam rūpi, kad jis žiūri į mane su atvira neapykanta? Kam rūpi, kad kiekviena jo užduotis skirta mane kankinti? Man reikia pinigų. Viskas labai paprasta. Aš be priekaištų kentėsiu jo žiaurumą, nes žinau, kad yra dalykas, kurio jis trokšta labiau nei keršto… Mūsų.