Ir taurė buvo perpildyta. Žuvies kraujas. Atminimui apie geriausius

Mademoazel Chanel iš literatūros, Prancūzų Salingeris ir Fitzgeraldas, literatūrinė anūkė Colette, literatūrinė krikšto mama Marguerite Duras, skandalinga žvaigždė, azartinė lošėja, gyvenimo iššvaistymo meistrė, subtilus psichologas... Françoise Sagan, išgarsėjusi su savo pirmuoju romanu „Sveika, liūdesy!“ (1954), - nuolat šviežias balsas, kristališkai sąžiningai kalbantis apie tai, ką galvoja ir jaučia gyvi žmonės. Sagan knygos buvo išverstos į dešimtis kalbų, jas skaito ir perskaito milijonai žmonių visame pasaulyje ir aistringai ekranizuoja kino kūrėjai.
Savigarbos ir subtilių kiekvienos dienos vibracijų atžvilgiu, kurias ji patyrė, Sagan retai kreipėsi į istorinius įvykius savo knygose. Tačiau abiejuose romanuose, įtrauktuose į šį leidimą, „Ir taurė buvo perpildyta“ ir „Žuvies kraujas“, veiksmas vyksta 1942 metais, nacistinės Prancūzijos okupacijos metu; jų herojai, bandydami būti virš kovos ir visuotinio pamišimo kontekste išlaikyti ironišką neutralumą, galiausiai priversti pažvelgti į faktus ir pasirinkti pusę. O „Atminimui apie geriausius“ - Sagan atsiminimų rinkinys: apie draugystę su Billie Holiday, Tennessee Williams, Orson Welles ir Jean-Paul Sartre, apie audringą jaunystę Sen-Tropeze, apie kazino ir knygas, apie kūrybą tų, kuriais ji žavėjosi, ir apie jos neprašomą, beviltišką meilę jiems.