Žmogus ir technika

Mažame esė «Žmogus ir technika» (1931) Osvaldas Špengleris, tęsdamas savo apmąstymus, pradėtus traktate «Europos saulėlydis», apie pasaulio istorijos cikliškumą ir didžių civilizacijų nuosmukį, pirmą kartą kelia klausimą apie technikos esmę. Apžvelgdamas skirtingus žmogaus visuomenės raidos etapus, jis atsisako paplitusių technikos instrumentinio supratimo, manydamas, kad ji apima bet kokią tikslingą veiklą, «gyvenimo taktiką», susijusią su kova — nicianišką valią į valdžią. Taigi, vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos «faustiška» kultūra pavergė gamtą ir kitas šalis mašininės technikos pagalba, sukurdama sąlygas neišvengiamam ekologiniam kolapsui. Pasak Špenglerio, Vakarų tautos pačios tapo savo technologijų aukomis: «Pasaulio valdovas tapo mašinos vergas».