Tūkstantis ir viena Paryžiaus nakties paslaptis

Vėlai vakare, nusivylusios, penkios šėlstančios damos nusprendė išgerti arbatos drauge… su pačiu Šėtonu. Velnias nepasirodė jų ritualiniame kvietime, tad pati beviltiškiausia iš susirinkusių, Žana d’Armalyak, pasiūlė šėtonui… save pačią. Čia pat tarnas paskelbė, kad atvyko markizas Šėtonas. Nepaprastas gražuolis, jis išgėrė puodelį arbatos su apšalusiomis damomis ir išvyko, pažadėjęs Žanai, kad kiekvieną vidurnaktį pasirodys pas ją. Nėra sunku atspėti, kad savo pažadą markizas įvykdė, net ir viršijo, įsimylėdamas įnoringą gražuolę…
Paryžiaus pusiau pasaulis gyvena ir kvėpuoja aistromis, o tokioje atmosferoje klesti tik ydų — ar ne todėl velnias pasirodė būtent XIX amžiaus pabaigos Paryžiuje? Tiesa, nuostabios paryžietės moralės, kurias jis kruopščiai tyrinėjo tūkstantį ir vieną naktį, nustebino net jį…
Šį romaną sukūrė prancūzų rašytojas Arsenas Gusse, kurį Emilis Zola vadino «vienu iš didžiųjų ąžuolų romantiško miško», o šis romanas Rusijoje turėjo milžinišką populiarumą. Jis buvo parašytas 1875 metais, o Maskvoje pradėjo pardavinėti jau 1877-aisiais!