Paradizo

Italija, 1940-aisiais. Gracijelai Ponti yra septyni metai, ji gyvena mažame kaimelyje Šiaurės Italijoje. Mergaitės šeima sunkiai sugeba sudurti galą su galu, tačiau jie yra visiškai laimingi, ir nepaisant sunkumų ir vargo, Gracijela gyvena pilnai jaučiasi saugi. Tačiau karas, kuris iš pradžių beveik nepalietė kaimo Lombardijoje, vieną dieną vis dėlto įsiveržia į Pieve-Santa-Clara kaimą. Nuo šios akimirkos buvusi Gracijelos gyvenimas bus sunaikintas, o prasidės naujas, kupinas baimės, praradimų, vilties ir atgimimo...
«Paradizo» — pirmasis trilogijos apie Gracijelą ir jos namus, senovinę ūkininkavimo vietą
«Paradizo», taip pat apie Italiją — šalį, kuri balansuoja ant didelių pokyčių ribos. Fašistinė diktatūra; apribojimai, kuriuos uždeda tradicijos, susijusios su katalikų bažnyčia; kaimo psichologija — visa tai ruošiasi išeiti į praeitį, ir Gracijela taps ne tik liudininke, bet ir pokyčių, kurie sparčiai artėja prie patriarchalinės Italijos, dalyve.
«Paradizo» įkvėpė tikros istorijos, kurias savo šeimai pasakojo rašytoja, o knygos veiksmas vyksta vietose, kur ji praleido didžiąją savo vaikystės dalį.
Tai labai tradicinis, net kiek senamadiškas romanas apie vaikystę, brendimą, meilę, apie magišką Italiją, apie tai, kaip tuo pačiu metu baisus ir nuostabus pasaulis, kuris mus supa.