Biblija. Pilnas Sinodinis vertimas su Gustavo Doré iliustracijomis

Biblija yra ne tik krikščionybės pagrindas, bet ir svarbiausia visos pasaulinės kultūros dalis. Jos Senasis Testamentas buvo parašytas senojo hebrajų kalba. Šie tekstai, sukurti nuo XV iki I a. pr. Kr., kruopščiai buvo saugomi perrašinėjant ir iki X a. po Kr. dėl žydų mokslininkų – masorečių – darbo su senaisiais Rašto rašmenimis įgijo galutinę, nusistovėjusią formą. Senasis Testamentas, išverstas III–I a. pr. Kr. Aleksandrijoje į senąją graikų kalbą, tapo vadinamas Septuaginta, tai yra „septyniasdešimt senolių vertimu“. Į senąją graikų kalbą buvo parašytas ir Biblijos Naujasis Testamentas. IV a. pabaigoje atsirado Vulgata – Biblijos vertimas į lotynų kalbą, ir šis „lotyniškas Biblija“ pirmą kartą buvo išspausdinta 1450 m. Johann Gutenberg.
IX a. Kirylys ir Metodijus išvertė Bibliją į senąją slavų kalbą. Atsiradus knygų leidybai Rusijoje, Biblija pradėta leisti būtent bažnytine slavų kalba; šie tekstai buvo naudojami tiek bažnyčioje, tiek namuose. 1751 m. pagal imperatorės Elžbietos įsakymą jie buvo palyginti su Septuaginta, tačiau iki to laiko bažnytinę slavų kalbą suprato nebe visi rusai, todėl pagal Aleksandro I įsakymą Biblija pradėta leisti rusų kalba. Vertimas buvo atliktas Sinodo – aukščiausios valstybės bažnyčios valdymo institucijos, todėl jis tapo vadinamas sinodiniu. 39 kanoninių Senojo Testamento knygų vertimas buvo atliktas iš hebrajų (masoretinio teksto); dešimt jo nekanoninių knygų buvo išversta iš graikų, o viena – iš lotynų Vulgatos. Naujasis Testamentas buvo išverstas iš graikų originalo.

Šiame leidime pirmą kartą Rusijoje publikuojami 230 originalių Gustavo Doré piešinių. Talentingas prancūzų menininkas dirbo juos dvejus metus, kai vyko leidmo Biblijos, išverstos į vokiečių kalbą rašytojo ir rabino Ludwigo Philippsono, rengimas. Biblija su Doré iliustracijomis pirmą kartą buvo publikuota 1866 m., ir joje buvo spausdinami graviūros, padarytos iš meistro piešinių. Šis leidimas tapo toks populiarus, kad 1867 m. originalūs Gustavo Doré piešiniai buvo išleisti atskiru tris tomų leidimu. Būtent jie, o ne pagal juos padarytos graviūros yra reprodukuojamos šiame leidime