Mėnulio akmuo

Miloradas Pavičius – garsusis serbų žodžių stebukladaris, apvertęs mūsų supratimą apie tai, kokia gali būti meninė proza. Jo „Chazarų žodynas“ pasirodė esąs ne tik svarbiausia maginio realizmo knyga, kuri pastatyta į vieną lygį su Gabrielio García Márquezo romanu „Šimtas metų vienatvės“, bet ir ta kūrinys, kuris aplenkė savo laiką. Tačiau mažai kas žino, kad Miloradas Pavičius buvo ne tik romanelis: jis vertė eilėraščius, padovanojęs serbams naują „Jevgenijaus Onegino“ vertimą, o savo kelionę literatūroje pradėjo kaip poetas. Pirmą kartą rusų kalba pristatome didžiojo rašytojo išrinktų eilėraščių rinkinį: tokius pačius keistus, paslaptingus ir metaforiškus kaip Pavičiaus proza. Audžiantys šimtmečių serbų tautos istoriją su šiuolaikinės realybės detalėmis, šie eilėraščiai – tai pradiniai taškai visam Pavičiaus kūrybai, kristalai, kurių facetuose atsispindi paslaptingi serbų meistro siužetai.