Kitos likimų įpėdiniai

Olga sugrįžo į miestelį, su kuriuo susiję jos geriausi vaikystės prisiminimai, praėjus dvidešimčiai penkerių metų. Jis buvo jos vardo dvynys ir atrodė kaip ramiausia vieta žemėje. Būtent į Olgino miestelį ji pabėgo, kad išgyventų asmeninę dramą, perkrautų savo gyvenimą. Įsikūrė senelio name, senoviniame, kažkada tokio jaukaus, nesuvokdama apie skeletus, kuriuos jis slėpė savo spintose… Nesuspėjusi apsiprasti, Olga sužinojo, kad name kadaise buvo įvykdyta žmogžudystė. Bet to nepakanka: ramioje, iš pirmo žvilgsnio, Olgino miestelyje, jos vaikystės metais siautėjo maniakas, pravarde Hamletas. Jei tikėti kriminaline kronika ir vietine aiškiaregė, jis taip pat sugrįžo praėjus dvidešimčiai penkerių metų!