Prašvinas

Mihailo Prašvino (1873-1954) gyvenimas, nerūpestingas ir drąsus mokinys, išmestas iš Jelco gimnazijos mokytojo V. V. Rozanova pranešimu, nepasitikintis savimi jaunuolis, marksistas, patekęs į kalėjimą dėl revoliucinių pažiūrų, Leipcigo universiteto studentas, natūralistas rašytojas ir sektantizmo tyrinėtojas, pelnęs Z. N. Gipius, D. S. Merežkovskio ir A. A. Bloko švelnų dėmesį, kaimo gyventojas, pasakęs ne vieną kartą kartų žodį apie rusų kaimą ir valstiečius, galiausiai, išaukštintas valdžių ordinu, yra toks pat įdomus ir įvairiapusis, kiek gilos ir daugiasluoksnės jo mintys apie jį. Rašytojas savo gyvenimą paskyrė laimės paieškoms, jis taip pat rašė savo knygas apie laimę - ir jo gyvenimas jo nepavedė.
Tai pirmoji išsami Prašvino biografija, parašyta rašytojo ir literatūrodo Aleksejaus Varlamovo. Autorius rodo savo herojų visame sudėtingume jo charakterio ir likimo, nusikratydamas chrestomatijos blizgesio iš vieno didžiausių XX amžiaus rusų mąstytojų nuostabios gyvenimo.