Richard Wagner. Meilės leitmotyvas

Wagnerio genialumas užima vieną iš pirmųjų vietų pasaulinėje muzikos paveldo, o jo kūryba sudaro visą epochą muzikos istorijoje. Tačiau aplink jį iki šiol nenutyla ginčai. Wagnerio kūriniai vieniems sukelia fanaticišką entuziazmą, kitiems – tvirtą nepritarimą. Saksonijos valdžia persekiojo jį už revoliucinę veiklą, o rusai užsakė jam „Nacionalinę himną“. Jis gavo milžiniškus honorarus ir buvo patologinis skolininkas dėl savo nesulaikomos meilės prabangai. Kompozitorius draugavo su rusų revoliucionieriumi M. Bakuninu, Bavarijos karaliumi Liudviku II, filosofo A. Šopenhauero ir F. Nietzsche, susijungė su F. Lisztu. Daugeliui šiuolaikinių žmonių Wagneris buvo „neriboto elgesio“ įkūnijimas, šeimos židinių griovėjas, tačiau jis pats nuoširdžiai mylėjo ir rado laimę šeiminiame gyvenime, supamas vaikų ir šunų. Wagnerį vadina nacistinės ideologijos Trečiojo Reicho pirmtaku ir Hitlerio mėgstamu kompozitoriumi. Jis tvirtino, kad menas turi morališkai paveikti publiką; jo siužetų branduolys buvo humanistinės idėjos, kurios buvo sutinkamos tik senovės mituose. Po jo mirties pati jo likimas tapo mitu...