Vaiduoklis

Alana nežino, kas jis yra ir ko jam iš jos reikėtų. Jis seka ją, vaikšto paskui nematoma šešėliu ir palieka ant slenksčio vokus su jos nuotraukomis. Alana supranta, kad stalkeris žaidžia su ja, linksminasi kaip su žaislu, ir ji jo bijo, bet vis tiek nori nusivilkti jo kaukę ir susitikti akis į akį.

Sebastianui šioje gyvenimo dalyje atiteko plėšrūno vaidmuo. Tik svetima kraujo spalva nuspalvina jo juodai baltą buvimą. Bet anksčiau ar vėliau viskas nusibosta. Jam ima nuobodžiauti atimant svetimus gyvenimus.

Alanos išvaizda turėjo išnykti, ištrinti iš Sebastianos atminties, bet jos akys, kūno kalba… Ji primena jam gyvenimo sulaužytą lėlę, nešvankiai suklijuotą stiklinę vazą su aštriais išsikišimais, įtrūkimais. Paliesk – ir perpjauti ranką iki kraujo, o kraujas – jo mėgstamas nektaras. Sebastianui užteko dalelės sekundės, kad suprastų – Alana tokia pati kaip ir jis. Dabar ji jo nauja muzika. Jis ketina atimti jos sielą.

Tamsi romantika apie stalkerį ir jo auką su „nuo neapykantos iki meilės“ tema, karštomis scenomis ir „stiklu“.

Protagonistas žudikas, herojė menininkė su sulaužyta psika ir vienas beprotybė dviese.

Gerbėjams knygų „Persekiojanti Adelina“, „Įspaudimas“, „Akcentorius“ ir dark romance žanro su pilka morale.