Istorija apie dingusį vaiką

«Istorija apie dingusį vaiką» — ketvirtoji, išvados dalis įtraukiančios, tapusios daugelio skaitytojų sukrėtimu epopėjos apie dvi drauges: tylią, protingą Leną ir savavališką, talentingą Lilą. Laikas bėga — kiekviena iš jų turi šeimą, vaikus, senyvus tėvus, meilužius... tačiau vienintelis nuolatinis dalykas, kas buvo Lenos ir Lilos gyvenime, lieka jų draugystė.
Abi herojės nusprendė padaryti nemažai pastangų, bandydamos pabėgti iš vargingo Neapolio kvartalo, kuriame užaugo, — karalystės, kurioje viešpatavo nuobodulys, žiaurumas ir griežti tabu. Lena ištekėjo, persikėlė į Florenciją, tapo žinoma rašytoja. Bet dabar ji grįžta į Neapolį, tarsi negalėdama prieštarauti jo niūriems kerams.
Lilai nepavyko palikti gimtojo miesto. Ji tapo sėkminga verslininke, tačiau sėkmė tik gilyn įtraukia ją į neapoliečių nepotizmo, šovinizmo ir kriminalinių instancijų liūną. Galiausiai nevaldoma, nesulaikoma, neatsispiriama Lila virsta nekronuota to pasaulio karaliene, kurioje visada taip nekenčiai...