Gausos jūra. Tetralogija

Jukio Mišima (1925–1970) — XX amžiaus literatūros žvaigždė, pats skaitomiausias japonų autorius pasaulyje, talentingas rašytojas, išgarsėjęs ne tik savo plačiu ir įvairiu žanrų spektru (romanai, pjesės, apsakymai, esė), bet ir pribloškiančia biografija (pasaulinės kultūros įtakos, ekstremalių dešiniųjų politinių pažiūrų, harakiri po nesėkmingo monarchinės revoliucijos bandymo). Tetralogija „Gausos jūra“ — tai jo kūrybos viršūnė ir lyg tam tikras kūrybinis testamentas; čia Mišima, jo nuomone, „išreiškė visas savo idėjas“, po kurių jam jau „nebuvo apie ką rašyti“. Baigęs paskutinį tetralogijos romaną, jis taip pat padėjo tašką savo gyvenime.
„Gausos jūra“ apima esminius Mišimos estetinės sistemos elementus, kurie jungia samurajų šintoizmo ir europietiškos antikvarinės kultūros temas, ezoterinio budizmo ir net induizmo įtaką. Šios estetikos kertinis akmuo visada buvo mirties ir grožio tema — Mišimos herojai stengiasi perprasti baisią ir neapibrėžtą grožio paslaptį, egzistuojančią už moralės, už etikos ir galinčią pavergti ir sunaikinti žmogaus tapatybę.

„Gausos jūros“ siužetas paremtas reinkarnacijos idėja, kuri nuosekliai atsiskleidžia per tragiškos meilės, idealistinio savęs paaukojimo, mistinės obsesijos, iliuzijų griūties istoriją...