Vėjas stiprėja

Tatsuō Hori – pripažintas Japoniškos literatūros klasikas, iki šiol mažai žinomas Rusijos skaitytojui. Jo impresionistinė proza buvo aukštai vertinama Yasunari Kawabata, pats Hori save laikė Ryūnosukė Akutagavos mokiniu ir pasekėju.
Pagrindiniai rašytojo kūriniai – „Vėjas stiprėja“, „Grazus kaimas“, „Naoko“, „Namas po liepom“ – buvo sukurti 1925–1946 metų periode, kai Japonijos literatūrinį gyvenimą išsiskyrė kūrybinių krypčių įvairove, o Vakarų civilizacijos įtaka ir jos sukelta nacionalinės tradicijos perkainojimo procesas sukūrė intelektualinėje aplinkoje nuolatinio filosofinio paieškos atmosferą. Ši atmosfera ir tragiškos Tatsuō Hori asmeninio gyvenimo aplinkybės nulemia jo sustiprintą dėmesį žmogaus egzistencijos galimumui, prasmėms, vertybėms ir gyvenimo grožiui. Išradingas jo prozos esteticizmas tarnauja kaip būdas užduoti sudėtingus klausimus, neištariant jų garsiai. Tuo pačiu metu tarp Hori kūrinių yra tokių, kuriuos taip pertekę meilės aplinkiniam pasauliui, kad bet kokia mintis apie mirtį be pėdsakų ištirpsta žėrinčiame žemiško gyvenimo džiaugsme.