Butas 28

Kiekvienam iš mūsų yra durys, už kurių slepiasi vaikystė. Kartais jos veda į butą, kuriame mes vis dar gyvename. Kartais ji egzistuoja tik mūsų atmintyje.

Butas 28 gyvena mergaitė Julija ir jos močiutė bei senelis. Kurių Jokiu būdu negalima vadinti močiute ir seneliu. 

Tiesiog Lija ir Miša. O dar ten gyvena devyniasdešimtųjų vaikystė: su kinder-siurprizais ir stebuklingais krepšiais, nepasiekiama svajone apie brangų konstruktorių ir „Džiunglių šauksmu“ rytais.

Ir laimė, kuri buvo besąlyginė ir be debesų.