Juodame kvadrate

Menai ilgai trunka erdvę ir laiką ir leidžia patirti čia ir dabar jausmus ir mintis, kuriomis kažkas, apsivilkęs jas menine forma, gyveno ten ir tada. Šios akimirkos intensyvumas ir pilnatvė, jaučiama šiuo metu, suteikia mums proporciją šiam dalykiniam pasauliui, kuriame mes liekame svečiais arba belaisviais, tuo pačiu atskleidžiant jo iliuzinę prigimtį ir trapumą, pasirodančius kito ir tobulesnio buvimo fone, kurio galimybė jaučiasi taip aiškiai, palikdama mums liūdesį ir viltį.