Žaliasis seklys

Ar įmanoma mirtinai sušalti rudenį miesto centre ar užsidegti savo lovoje? Ar pakaruokliai geria arbatą? Ar reikia pirmiems atvykti į žmogžudystę? Koks yra žodžių „paskutinė knyga“ prasmė? Šaudymas traukinyje – kas kaltas? Kur nelaimingas atsitikimas, kur savižudybė, o kur žmogžudystė? Atsakymus į šiuos klausimus turėjo rasti jaunas tyrėjas, ne knygose, o tikroje gyvenime. Praėjo daug metų, tačiau prisiminimai gyvena ilgai, jų prašosi pateikti – ir štai jie virto „Žaliuoju sekliu“. Dabar skaitytojas gali savotiškai apsilankyti įvykių vietose, pasinerti į to laikotarpio atmosferą, „pasimatuoti“ pradingusias įvykio situacijas, kurios nebuvo puošnios, kaip kino filmuose, o buvo aprašytos taip, kaip jos iš tikrųjų buvo. Autoriui senieji nusikaltimai prabudino šiuolaikines mintis. Vargu ar jos nepasirodys ir skaitytojams.