Kastafjoreo brangakmeniai

Vieną nuostabią pavasario dieną Tintinas, kuris svečiuojasi pas kapitoną Haddoką, gauna laišką iš Biankos Kastafjoreo. Operos diva rašo, kad pavargo nuo šurmulio ir nusprendė truputį pailsėti... Ir ne kur nors, o Mulen Sare! Haddokas šoke: jis pasirengęs bėgti iš savo namų, tik kad nesusidurtų su „šiuo vaikščiojančiu ciklonu“. Bet čia įsikiša atsitiktinumas, ir kapitonas tampa dviem savaitėms prirakintas prie neįgaliojo vežimėlio. Su širdimi, kuri skauda, jis priverstas pakęsti triukšmingą viešnios, jos palydos ir visur esančių žurnalistų, kurie šmirinėja po pilį ieškodami pigių sensacijų. O sensacijos nestabdo save ilgai laukti: pirmiausia spaudoje pasirodo medžiaga apie „Milano naktinius paukščius“ ir „atsistatydinusį admirolą Haddoką“, o vėliau name įvyksta vagystė – dingsta neįkainojamas smaragdas, kurį Kastafjoreo padovanojo maharadža Gopal...

21-ame serijos tome, išleistame 1963 metais, pirmą kartą veiksmas neišeina už Mulen Sare ribų, o nuotykiai užleidžia vietą klasikinam „hermetiniam“ detektyvui, kai nusikaltimas vyksta uždaroje erdvėje. Siužetas persipina netikrais pėdsakais, kurie iš pradžių painioja ne tik Tintiną, perėmusį Šerloko Holmso vaidmenį, bet ir skaitytoją.

Eržė – Belgijos menininko Žoržo Remio (1907–1983) pseudonimas, Tintino autoriaus. Ciklas apie drąsaus reporterio nuotykius su šukuota galva ir jo ištikimu draugu sniego baltumo foksiterjeru Milu yra išverstas į 110 kalbų, pripažintas pasaulinėje komiksų žanro klasika ir vis dar užkariauja skaitytojų širdis nuo 10 iki 99 metų.