Tėvai ir vaikai

Romane „Tėvai ir vaikai“ pasakojama ne tik apie amžiną konfliktą tarp kartų, bet ir apie senų bei naujų požiūrių šalininkų susidūrimą. Išleistas 1862 m., jis perteikia nuotaikas, buvusias XIX a. viduryje: tarp liberalių bajorų ir nihilistų iš įvairių sluoksnių kilęs svarbus ideologinis ginčas.
V. Nabokovas rašė: „Romane pavaizduotas moralinis konfliktas tarp dorybingų silpnžygių nesėkmingų žmonių iš 40-ųjų ir naujos, jaunų stiprių revoliucionierių – „nihilistų“ – kartos.“ Tuo pačiu metu N. Strachovas palygino Turgenevo romaną su Nikolajaus Gogolio kūryba, kuris „apie savo „Revizorių“ sakė, kad jame yra viena sąžininga veido išraiška – juokas; tas pats galioja ir „Tėvams ir vaikams“, galima pasakyti, kad jose yra veidas, stovintis aukščiau visų veidų ir net aukščiau Bazorovo – gyvenimas“.

Ivanas Sergejevičius Turgenevas (1818–1883) – rusų rašytojas, publicistas ir vertėjas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje. Tapęs vienu iš pirmųjų, kas ėmėsi „naujo žmogaus“ tyrimo, taip pat jo dėka plačiai buvo nušviesta nihilistinė judėjimo veikla.