Akmens misa

Kai Umberto Eco buvo paklaustas, su kuria meno istorijos moterimi jis norėtų vakarieniauti, jis paminėjo Uta von Naumburg. Šios istorijos pasakotojas, Nobelio laureatas Günter Grass, jaučia tą patį. Rašytojo turizmo metu Rytų Vokietijoje 1980-ųjų pabaigoje jis randa ją, gražiausią viduramžių moterį, su vienuolika kitų donatorių figūrų Naumburgo katedroje. Kadangi ant popieriaus viskas įmanoma, jis kviečia visus tuos, pagal kurių pavyzdį menininkas sukūrė realistiškas skulptūras XIII amžiuje, vakarieniauti savo sode. Jam ypač patinka mergina, kuri buvo Utos modelis. Drąsiame šuolyje laike ji pasirodo prieš jį Kölno, Milano ar Frankfurto aikštėse. Pasakotojas taip įsimyli ją, kad seka paskui ją visur ir galiausiai net leidžiasi būti naudojamas labai rizikingo uždavinio vykdymui. Ši istorija, iš pradžių skirta kaip skyrius knygai „Atminties svogūnas“, buvo atrasta archyve senos Grass bendradarbės Hilke Ossoling visai neseniai, tačiau paminėjimai apie šias figūras buvo ir anksčiau: atskiruose rankraščiuose Grass archyve, darbo planuose, skulptūrų grupėje studijoje, litografijose. Dabar, jau po autoriaus mirties, ši novela, iliustruota autoriaus grafika, išvydo dienos šviesą.