Mėnulio Žvaigždės

— Žvaigždės — tai Mėnulio vaikai. — Ne Saulės? Juk ji yra žvaigždė. — Ne, jos tikrai mėnulio. Jos išeina pasivaikščioti naktį... — Dabar danguje nėra mėnulio. — O jos yra savarankiškos. Na, ir mėgsta pasipuikuoti. Mes juk dabar į jas žiūrime — ir jos spindi. — Nes čia apačioje yra jų Mėnulio atspindys — tu. — Vadinasi, aš nesu saulytė, kaip nuo vaikystės įprasta vadinti. — Ne. Juk tu pati neįprasta. Jų pirmo susitikimo metu viskas pasisuko, ir jis jos neatpažino. Praėjus metams jų naujo pirmo susitikimo metu ji jau jo neatpažino. Ji pasiruošusi jį mylėti. Jis gi įsitinęs, kad nusipelno tik jos nepagarbos.