Balkano trilogija

Britų rašytoja Olivia Manning atvyko į Balkanus kartu su vyru Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir negrįžo į Angliją iki 1945 metų, persikeldama iš Rumunijos į Graikiją, o iš Graikijos į Egiptą. Šiems kelionėms skirta jos Balkano trilogija, kurią Anthony Burgess pavadino geriausiu liudijimu apie karą britų meninėje literatūroje.

Manning nebuvo nei mūšio laukuose, nei ligoninėse, nekovė su režimu ar priešo okupantais. Ji bandė sukurti įprastą gyvenimą griūvančiame pasaulyje, nepasiduodama panikai. 

Tokios yra ir jos herojė Harriet – moteris, kuri labiau tylėdama stebi nei veikia. „Balkano trilogijoje“ aplink Harriet, pro jos minčių ir jausmų prizmę skaitytojams atsiveria specifinio pasaulietiško visuomenės panorama – nuo gyvenimo nutolusių aristokratų, be valdžios diplomatų, bankininkų, patiriančių bankrotą, sutrikusių žurnalistų bei paprastų pabėgėlių, sugebėjusių trumpam pasislėpti nuo karo ir visada pasiruošusių vėl bėgti.