Meno istorija kaip dvasios istorija

„Meno istorija kaip dvasios istorija“ – tai Maxo Dvoržako (1874–1921), austrų meno istoriko, Vienos universiteto profesoriaus, vieno iš šiuolaikinės filosofijos ir meno teorijos pradininkų, straipsnių rinkinys. Jo mirties po truputį surinkta knyga atvėrė penkių tomų išskirtinio mokslininko raštų rinkinį, tapdama išsamiausiu jo naujausios metodologijos atspindžiu. Europos meno evoliucijos aprašymą Dvoržakas pradeda nuo vėlyvosios antikos ir sąmoningai pasirenka lūžio momentus – ankstyvosios krikščionybės katakombų tapybą, vėlyvąją gotiką, manierizmą, akcentuodamas kūrybinio dvasios ieškojimo konfliktingumą, jos amžiną ir įtemptą dialogą su matomo pasaulio tikrove.
Knyga, tapusi meno istorijos klasika, pateikiama skaitytojui pilnu leidimu, su priedu vienintelio straipsnio, skirto šiuolaikiniam Dvoržakui menininkui – Oskarui Kokoschkai.