Kalbos kilmė

Tyrinėjimas klausimo apie žmonių kalbos kilmę, arba glotogenezę, primena detektyvą: per daug versijų ir įrodymų reikia surinkti po kruopelytę. Be to, šios kruopelytės yra iš įvairių mokslų: antropologijos, neurofiziologijos, etologijos, archeologijos, genetikos ir, žinoma, lingvistikos.
Knygoje „Kalbos kilmė: faktai, tyrimai, hipotezės“ lingvistas, filologijos mokslų daktaras Svetlana Burlak surinkusi visų šių mokslų duomenis, paprastais žodžiais pasakoja apie juos ir kelia savo kalbos kilmės hipotezę.
Tai jau antras, papildytas knygos leidimas. Nuo pirmojo leidimo išleidimo praėjo 10 metų. Per šį laiką glotogeneze buvo padaryta dešimtys atradimų, o klausimas apie kalbos kilmę tapo viena iš madingiausių mokslinių krypčių. Naujoje leidimo atsižvelgta į paskutinius mokslinius duomenis, atsirado naujas skyrius, o kiti skyriai buvo žymiai išplėsti.
Kam skaityti:
• Ar tik Homo sapiens atstovai galėjo kalbėti?
• Kodėl senovės žmonėms prireikė artikuliuotos kalbos?
• Kuo gyvūnų komunikacinės sistemos panašios į žmonių?
• Kaip veikia gramatika ir kaip mes ją įsisaviname?
• Kodėl skirtingų kalbų vartotojų smegenų struktūra skiriasi?
• Ar žmonių kalba nuo pat pradžių buvo vieninga, ar nepriklausomai viena nuo kitos įvairiuose planetos galuose atsirado kelios protokalbos?