Viskas gyva... Pasakojimai. Portretai. Atsiminimai

Knygoje, kurią parašė Iraklis Andronikovas „Viskas gyva…“, yra jo unikalūs pasakojimai, stebėtinai užfiksuojantys laiką. Tai istorijos veiduose, matytos savo akimis, kur autorius ir pasakotojas susijungia viename žmoguje. Antroji knygos dalis — bruožai portretų nuostabių praėjusio amžiaus žmonių, kurių vardai — mūsų kultūros istorija. Ir trečia — pasakojimai apie Lermontovą, kuriam Andronikovas paskyrė savo gyvenimą. „Burtininkas, kerėtojas, stebukladarys, meistras, — rašė apie jį Kornėjus Čiukovskis. — Per visą savo ilgą gyvenimą nesu sutikęs nė vieno žmogaus, kuris būtų bent jau šiek tiek panašus į jį. Iš įvairių literatūrinių pasakojimų žinome, kad senovėje egzistavo panašūs meistrai ir menininkai. Tačiau jų meistriškumas nesulyginamas su tuo, kuo pasižymi Iraklis Andronikovas. Laiškiaime, kai tik jis įžengia į jūsų kambarį, kartu su juo triukšminga ir įvairiaspalve minia įžengia ir Maršakas, ir Kačalovas, ir Fadeevas, ir Simonovas, ir Otto Juljevičius Šmidtas, ir Tynjanovas, ir Pasternakas, ir Vsevolodas Ivanovas, ir Tarle…