Mano ugningas žmogus

Jis yra tas, kurį visi laiko ugnies monstru. Nuo kurių jie bėga neatsigręždami. Kurį jie bijo sutikti net akimis. Bet... kai sugriuvo mano pasaulis, atsitiktinai ten atsidūrė jis, kuris mane saugojo ir rūpestingai sušildė. Ir taip pat... suteikė vilties geriausio.
Tačiau kartais likimas turi planų, kurie nepriklauso nuo kitų žmonių norų. Ir ji mus išsklaidė į skirtingus Visatos galus. Išsklaidžiau jį, kad po kelerių metų vėl nustumčiau į nepažįstamą planetą, kur išgelbėjau jo gyvybę ir... neatpažinau. Tačiau tuo pat metu ji beatodairiškai įsimylėjo šį ugningą žmogų, kurio žvilgsnis degino sielą ir grasino širdį paversti pelenais.
Ir net jei dangus apipiltų žvaigždėmis, aš tiesiog uždengsiu jį ant rankų ir neleisiu jam kristi. Kartu mes galime atskleisti bet kokią paslaptį ir išgyventi kosmoso šaltyje, sušildyti vienas kito ugnies. Kaip gali būti kitaip, jei meilė dega širdyje?