Gogolio šešėlyje

Abraham Terz — literatūrinis Andriejaus Donatovičiaus Sinjavskio (1925–1997) slapyvardis, filologas, mokslinis darbuotojas IMLI Maskvoje ir Sorbonos profesorius Paryžiuje, knygų “Pasivaikščiojimai su Puškinu”, “Labanakt”, “Balsas iš choro”, “Ivanas kvailys”, apysakos “Liubimovas” ir romano “Kačių namas” autorius. “Gogolio šešėlyje” — knyga, kurioje filologo talentas puikiai derinamas su rašytojo. Per rašytojo mirties ir gyvenimo paslaptį, per “Revizoriaus” ir “Mirusių sielų” tekstus, apsakymus ir laiškus Terz stengiasi ne tik išnagrinėti Gogolio kūrybą ir asmenybę, bet ir išnarplioti mitų kamuolį apie jį. Knygos iliustracijai panaudotas Michailo Šemjakino piešinys. Kaip suderinti galvoje du diametraliai priešingi faktai, Gogolio kūrybos istorijoje? Tas, kuris labiausiai gąsdino ir terorizavo mus, tas pats visus labiau juokina. Neturime baisiau ir košmariškiau autoriaus nei Gogolis. Nėra rašytojo, kuris taip dar labiau priverstų Rusiją juoktis. Abraham Terz “Gogolio šešėlyje” — antras garsios dilogijos tomas, gimęs polemikoje su pirmuoju (“Pasivaikščiojimai su Puškinu”). Du estetinio kosmoso demiurgai Sinjavskis veda aštrų ir sudėtingą dialogą visos sunkios, beveik 500 puslapių, knygos metu. Priešingai pavadinimui, čia labiau Gogolis gyvena Puškino šešėlyje. Tas visur, o jei trumpam dingsta iš puslapių, vis tiek kybo virš nelaimingo Gogolio, kaip nematomas Varis raitelis virš vargšo Evgenijaus. Aleksandras Genis