Beprotybė istorikų akimis

Maskvos šventasis kvailys, viduramžių prancūzų prostitutė, apsėsta vokiečių vienuolė ir airių kalvų gyventojai, vagiantys kitų žmonių žmonas – tai tik keletas šios knygos veikėjų. Ar jie sirgo psichine liga? Kaip ir kodėl viduramžių visuomenė priėmė arba atmetė bepročius? Ar istoriko ar antropologo sukurtas aprašymas, pagrįstas dokumentais ar tradicijomis, gali būti naudingas šių dienų gydytojui? Paskelbti darbai pateikiami klinikiniu požiūriu ir skirti psichiatrams bei psichologams.