Už durų tyko vaiduokliai

Daugelį metų po karo pabaigos dauguma vokiečių, dėl jo išsiskyrusių su artimaisiais, svajojo apie šeimos susijungimą ir normalų gyvenimą. Tačiau asmeninis gyvenimas namų durų užėmė nepraeinamą ramybės oazę, kurios šie žmonės taip troško. Įvykiai paliko gilius pėdsakus šeimų kasdieniame gyvenime. Tėvai ir vyrai po karo ir nelaisvės tapo kitokiais. Jų vaikai augo ir buvo auklėjami tylos, užuominų ir griežtumo atmosferoje. Galiausiai kartų konfliktas baigėsi gatvės neramumais.
Florianas Huberis aprašo pokarinę šeimos dramą iš šių žmonių perspektyvos ir jų vardu. Tarp jų matome dvigubą gyvenimą gyvenantį po karo grįžusį kareivį, jauną motiną, pasimetusią savo paslaptyse, moksleivį, atskleidžiantį tėvų melą, mergaitę, drįstančią pasipriešinti grubiam tėvui-seneliui. Likimai, pasakojantys apie pasaulį, kurio nepalietė atstatymo visuomenės optimizmas, jaučiamai atspindi to laikotarpio tamsias gelmes ir bedugnes.