Testosteronas. Hormon, kuris skiria ir valdo

Stebėdami nekaltus naminių gyvūnų patinus, eunuchus imperatoriškuose haremose senovės Kinijoje ir kastruotus dainininkus XVIII amžiaus Italijoje, žmonės suprato, kad tipiškai vyriški fiziologijos ir elgesio bruožai yra nulemiami sėklidžių, dar kitaip žinomų kaip vyriški lytiniai organai. Laikui bėgant mokslas išsiaiškino, kad būtent šios liaukos – pagrindinis testosterono šaltinis, pagrindinio vyriško hormono. Kas turi didesnį adomą, žemesnį balsą ir plaukuotą krūtinę? Kas turi aukštesnius fizinio smurto rodiklius, aštresnį troškimą turėti privilegijuotą statusą ir nepaliaujamą norą turėti daugybę seksualinių partnerių? Tiesiog stebėkite testosterono lygį. Nors mes, žmonės, sugebame tyrinėti ir vertinti savo elgesį, mes taip pat esame gyvūnai, evoliucijos produktai trukmės milijonus metų. Stulbinantys gyvūnų tyrimai nuo iguanų iki šimpanzių rodo, kaip aukštas testosterono lygis padeda patinams gaminti palikuonis, lenkiant jų konkurentus. O vyrai čia nėra išimtis. Nors dauguma iš mūsų sutinka, kad lytiniai skirtumai žmogaus elgesyje objektyviai egzistuoja, mes nesutinkame dėl jų priežasčių. Bet mokslas čia nepasiduoda: testosteronas yra galinga jėga, veikianti tiek žmogaus organizme, tiek žmogaus visuomenėje, kad atskirtų vyrų lytį nuo moterų. Tačiau, kaip savo knygoje įrodo Harvardo biologas-evoliucionistas Carol Hohen, jis tai daro kartu su genetika ir kultūra, kas sukuria didžiulį vyriško ir moteriško elgesio įvairovę. Ir, kas ypač svarbu, faktas, kad daug lytinių skirtumų yra pagrįsti biologija, nereiškia, kad yra pateisinami nei ribojantys lytiniai normatyvai, nei patriarchalinės vertybės. Suprasdami testosterono veikimo mechanizmą, mes geriau suprasime save ir vieni kitus, taip pat tai, kaip galime sukurti teisingesnę ir saugesnę visuomenę.