Anastazija. Didžiosios kunigaikštienės mįslė

Anastazijos istorija — tai pasakojimas apie emigrantus. Ji yra apie žmones, staiga praradusius žemę po kojomis, aklą praeitį, kuri jiems rodėsi ideali, nuslėpusius pyktį ir paralyžiuotus nepasitikėjimo. Tai pasakojimas apie varginančią neapsisprendimą ir siaubingus nesusipratimus. Galiausiai, tai pirmiausia šeimos istorija, atsidūrusios krizėje, kadaise galingos dinastijos, susidūrusios su problema, nepaklūstančia jos įstatymams ir tradicijoms, šeimos, kurią iš dalies sunaikino revoliucija arba kuri atsidūrė tremtyje. Ir šiai šeimai buvo pasiūlyta pripažinti savo nare sergančią, nesubalansuotą, ginčytiną moterį, kurią retas kas buvo pasiruošęs laikyti normalią, nekalbant jau apie tai, kad ji būtų vienintelė karaliaus įpėdinė. Anastazijos mįslė nėra Rusijoje, bet pačioje Romanovų šeimoje, kur pasididžiavimas ir išoriniai normatyvai nugalėjo užuojautą ir pasmerkė žmogaus būtybę vienišam egzistavimui visiškoje kartėlyje kaltinimų ir abejonių pasaulyje.