Daktaro Faustino iliuzijos

Juan Valera — Ispanijos rašytojas, diplomatas ir filosofas. Jis pusę metų tarnavo Sankt Peterburge. Taip gimė jo «Laiškai iš Rusijos». Juose Juan Valera įamžino humoristinius Peterburgo gyvenimo fragmentus, diplomatinę naujieną, savo apmąstymus apie rusų literatūros raidą nuo kronikų iki Puškino ir Gogolio. Juan Valerą su rusų literatūra taip pat sieja tai, kad vakarų Europos kritikai jį vadino «ispanišku Turgenjevu».

Jau pats romano pavadinimas — «Daktaro Faustino iliuzijos» — nukreipia į garsųjį «Faustą» Goethe ir užuomina į «pamestas iliuzijas» Balzako bei Flauberto kūriniuose. Tačiau daktaras Faustino — tai labiau Faustas miniatiūroje. Juan Valeros personažas nėra išskirtinių sugebėjimų, jis nesusitinka su velniu ir jam nepasiūlo nemirtingumo. Don Faustino Lopez de Mendoza — nuskuręs aristokratas, kurį apima pražūtingos iliuzijos. Jis baigia universitetą, gauna daktaro laipsnį ir bando rasti sau pritaikymą gyvenime. Jam atrodo, kad pakanka persikelti į Madridą, kad jis tuoj pat taptų išskirtiniu filosofu, poetu ar politikų.
Tuo pačiu daktaras Faustino siekia idealios meilės, už kurią jis pasirengęs parduoti sielą velniui. Don Faustino jos ieško savo kuzinos Konstantijos, notaro Rosito dukters, ir Amžinosios Draugės — paslaptingos nepažįstamosios, nepastebimai stebinčios jį. Juan Valera griauna romantizmo principus ir leidžia idealui tapti realybe. Tačiau iliuzijos suyra į šipulius, o be jų ideali meilė pranyksta.