Tankų naikinimo priemonės. Antitankinė pėstininkų ginkluotė Antrojo pasaulinio karo metu

VISKAS APIE ANTITANKINĘ PĖSTININKŲ GINKLUOTĘ ANTROJO PASAULINIO KARO METU! Vedančiojų ginkluotės istorikų enciklopedijoje skaitytojas ras išsamios informacijos ne tik apie serijines ir eksperimentines granatas, antitankinius šautuvus, minas, ugnies mestuvus, spąstus, bet ir apie antitankinės pėstininkų taktikos vystymąsi kovos veiksmų metu ir naujos frontinės specialybės — tankų naikinimo specialistų — atsiradimą. Nors pagrindiniais tankų priešais mūšio laukuose 1939–1945 m. buvo laikoma artilerija, aviacijos ir priešo šarvuotieji transportai, jokia antitankinė gynyba negalėjo būti tvirta be patikimos pėstininkų apsaugos. O laukams gyvybiškai reikėjo savų artimosi antitankinių priemonių. Ir jei iš pradžių buvo remiamasi antitankiniais šautuvais, minomis, rankinių sprogmenų ryšuliais ir buteliais su degiu mišiniu, tai jau viduryje Antrojo pasaulinio karo aktyviai buvo naudojamos lipniosios ir magnetinės kumuliatyvinės granatos, rankiniai ir stacionarūs antitankiniai granatsvaidžiai nuo bazukų iki panzeršrekų ir legendinių faustpatronų, o karo pabaigoje pasirodė ir pirmieji eksperimentiniai valdomo antitankinio ginkluotės pavyzdžiai. Leidinys iliustruotas unikaliomis schemomis ir nuotraukomis.