Šventieji kraštovaizdžiai Rytų Europoje. Mitologinė erdvė

Kaip ir kodėl kraštovaizdis įgyja žmonių akyse tam tikras savybes, kokybes? Kas skatina mus suteikti paslėptą prasmę, gerbti kaip šventus upes ar kalnus, medžius ar akmenis? Atsakymai į šiuos klausimus glūdi žmogaus mąstymo ypatumuose, mūsų suvokime visko, kas egzistuoja. Kai aplinka matoma kaip dieviško pasaulio atspindys, ji tampa kuo nors daugiau, o pati geografija, tai yra „žemės aprašymas“, — sakralinė. Autorius nagrinėja šio proceso dėsningumus kaip kultūros reiškinį, naudodamas daugiausia Rytų Europos medžiagas, bet kreipdamasis į paraleles iš kitų Eurazijos regionų.